- važinėjimas
- važinė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Mžš, Mrj, Pv; D.Pošk, M, važinė́jimos ind. → važinėti: 1. Jis labai palinkęs į tą važinė́jimą Rmš. Tai kada pabaigsi itą važinė́jimą? LKT355(Nmč). Nežinau, kada užbaigsiu tuos važinė́jimus Krs. | refl. Rtr, NdŽ: Pri važinė́jimos reik daug piningų ir sveikatos Krš. Reik ryto[j] važiuoti, atsibodo tas važinė́jimos Vn. Tie važinė́jimaisi trenkia į kešenę (daug pinigų išleidžiama) LKT180(Jrb). ║ Įstatymuose nieko nepasakyta apie važinėjimą kiaulėmis Mš. ║ Gauna ar aštuonis, a septynis į mėnesį šimtus rublių už tą važinė́jimą Žeml. 2. Valstietis, daug laiko sugaišęs važinėjimams, išleidęs paskutinį skatiką, nė kiek savo padėties nepagerindavo rš. Ka čia pat būtum, bet važinė́jimas, viskas… Trk. 3. → važinėti 5: Da nebaigiau važinė́jimo pas daktarus Krs. | refl.: Dėl tų liežuvių sumišo visi gentavimos, važinė́jimos Krš. Už tus [valdžios] važinė́jimos po visą svietą žmonys jau, žinai, i pyksta Krš. 4. → važinėti 9: Abelnai ėmus, pati žūklė mažiau yra pavojinga, nors tinkas nelaimių – už važinėjimą tarpu ledų Blv. \ važinėjimas; atvažinėjimas; įvažinėjimas; išvažinėjimas; pavažinėjimas; pervažinėjimas; pravažinėjimas; suvažinėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.